ATRASTIKITE VISKĮ
Distiliavimo aparatai ir distiliavimas
Bourbonas ir škotiškas viskis
11 dažniausiai užduodamų klausimų
VISKIO ŠALYS
DEGUSTAVIMAS
ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ GIDAI
Šiandien viskis yra vienas iš populiariausių stipriųjų alkoholinių gėrimų pasaulyje. Jis tapo pažįstamu produktu, žinomu net atokiausiuose planetos kampeliuose.
Viskio kilmė
Jo kilmė siekia X amžių ir yra arabų alchemikų išradimas, kurie tuo metu atrado alkoholio distiliavimo procesą, siekdami sukurti kosmetikos gaminius ir kitus kvepalus.
Žodis „alkoholis“ netgi yra kilęs iš termino „al kuhul“, kuris reiškia žodį „kohl“ – akių makiažo priemonę, kurią iš pradžių naudojo egiptiečiai. Tačiau arabai šio alkoholio nevartojo, o jo naudojimas kaip gėrimo Europoje išpopuliarėjo dėl maurų.
Taigi nuo XII a. žmonės pradėjo distiliuoti spiritinius gėrimus iš vynuogių, grūdų, vaisių ar daržovių. Tuo metu dauguma spiritinių gėrimų gamintojų buvo vienuoliai arba mokslininkai. Pirmasis „aqua vitae“ (gyvybės vanduo), pagamintas iš fermentuotų miežių, priskiriamas airių vienuoliams ir buvo pagamintas maždaug XI arba XII a. Dėl intensyvių mainų tarp Airijos ir Škotijos tuo laikotarpiu stiprieji alkoholiai pateko į Škotijos teritoriją ir ten išplito. Tačiau šiandien vis dar vyksta karštos diskusijos tarp airių ir škotų dėl viskio kilmės!
Pirmasis rašytinis paminėjimas apie viskį datuojamas 1494 m. ir rodo, kad distiliavimo praktika buvo plačiai paplitusi jau XV a.: „aštuoni salyklo rutuliai vienuoliui Johnui Corui, iš kurių pagaminti aquavitae“ – ši frazė, randama iždo dokumentuose*, nurodo salyklo kiekį, reikalingą pagaminti beveik 1500 butelių. Viskis buvo vartojamas dėl jo gydomųjų savybių, todėl ir vadinamas „gyvybės vandeniu“. Gėlų kalbos terminas „eau de vie“ yra „uisge beatha“, kuris palaipsniui tapo „ooshki“, o vėliau – „whisky“.
Pasakojama, kad viskį kaip vaistą vartojo kaimo vietovėse gyvenantys škotai nuo pat mažens iki pat mirties („from the cradle to the grave“, vertimas: „nuo lopšio iki karsto“). Be to, viskis buvo naudojamas kaip vandens, kuris tuo metu buvo netinkamas gerti, pakaitalas.
Nuo slaptumo iki globalizacijos
Tuo metu viskis buvo neatskiriama škotų gyvenimo dalis. Jis buvo vartojamas visuomenėje pagal jau labai nusistovėjusias taisykles. Vyrai susirinkdavo prie stalo ir paeiliui išpildavo statinės turinį į ant stalo pastatytus stiklines. Tikėtina, kad terminas „round“ (ratas), kuris šiandien vartojamas škotų baruose, kilęs iš šio senovinio papročio.
XVI a. viskio distiliavimas tapo toks pat populiarus kaip alaus gamyba, ir didžioji dalis vietos ūkininkų taip panaudodavo savo miežių ir avižų derlių. Be to, dėl sudėtingų Škotijos klimato sąlygų derlių buvo sunku laikyti. Distiliavimo proceso metu susidariusios atliekos buvo naudojamos gyvuliams šerti, taip yra ir šiandien. Nuo pat savo atsiradimo viskis buvo apmokestinamas daugybe mokesčių, nuo 1644 m. iki 1823 m., kai jis buvo oficialiai pripažintas. Per visus šiuos metus „excise men“, kitaip tariant, mokesčių inspektoriai, kovojo su nelegaliu distiliavimu. Net ir šiandien nė lašas šio brangaus alkoholio nepraeina pro labai griežtus mokesčių inspekcijos patikrinimus.
XVIII a. pabaigoje viskio gamyba pradėjo keistis, pereidama nuo gamybos privačiam vartojimui prie gamybos komerciniam vartojimui. Šis požiūrio pasikeitimas iš dalies buvo susijęs su žemės ūkio technikos modernizavimu ir transporto tinklų plėtra. Tuomet įvairiuose Škotijos regionuose atsirado daug degtinių gamyklų, ir viskis tapo kasdienio vartojimo produktu.
*Échiquier Normandijos hercogystėje, o vėliau Anglijos karalystėje (jos pavadinimas anglų kalba verčiamas kaip Exchequer) buvo lygiavertis kitų karalysčių ir kunigaikštysčių sąskaitų rūmams.